2010 06 28

„Start-ups“ išrinktieji Londone užmezgė kontaktų

Norint plėtoti šalies ekonomiką, vien vietinių bandelių kepimo verslų neužtenka, tikina specialistai. Lietuviams šiandien tinkamas laikas imtis kiek globalesnių idėjų: priemonių tam esą yra, tik paskatinimo ir pagalbos dar trūksta.

Septynios geriausios lietuviškos augančios technologijų įmonės praėjusią savaitę Londone vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume prisistatė didžiausiems pasaulyje rizikos ir privataus kapitalo fondams, „verslo angelų" investuotojams, tokiems kaip „Nordic Venture Partners", „Angels Den", „Qualcom Ventures Europe".

Tiek pačių startuojančių verslininkų, tiek ir galimų investuotojų įspūdžiai pranoko lūkesčius, ir didelė tikimybė, kad dalis pristatytų idėjų iš tiesų atras stiprią atramą tolesnei plėtrai. Tačiau verslininkai pažymi, kad tokių iniciatyvų reikia daugiau, nes lietuviai, nors ir verslūs, kelią, kaip savo idėją išplėsti už šalies ribų, ne visada atranda.

Ne tik medžioklė

Tarp prisistačiusiųjų Londone - ne tik visai pradedantieji, bet ir jau tvirtą pagrindą turintys verslai. Idėjų paletė čia buvo įvairi - nuo mobiliojo socialinio tinklo iki pasaulyje analogų neturinčių medicininių technologijų. Skirtingi ir startuojančių bendrovių tikslai: vieniems Londone iš tiesų rūpėjo rasti investuotojų, kiti džiaugiasi parodę kuriančios ir verslios Lietuvos veidą.

„Kokių nors kontaktų nebuvo, bet mes to ir nesitikėjome. Mūsų sritis - gana specifinė, tad tas galimų investuotojų būrys apskritai yra labai mažas. Bet buvo įdomu pasitikrinti idėją, pažiūrėti, kaip kiti į ją reaguoja. Bet to, tai buvo gera proga susitikti su tais investuotojais, su kuriais jau kalbamės", - sako technologijų bendrovės „Minatech", kuriančios talpinius mikromontuojamus ultragarso keitiklius medicininiams diagnostiniams ultragarso prietaisams, vadovas Vaidas Repečka.

O štai tinklalapio „vaziuojam.lt", virtusio projektu „Geogoer", kuris veikia kaip atviras transporto tinklas, kur vartotojai gali rasti pakeleivių ar transporto, ir paskelbti savo keliones, kūrėjai sako Londone sulaukę susidomėjimo ne tik iš galimų investuotojų, bet ir transporto sektoriaus atstovų. „Užmezgėme tikrai daug kontaktų, dabar dirbsime ir žiūrėsime, kas iš to išeis", - sako viena iš „vaziuojam.lt" savininkių Dalia Lašaitė.

Ji pažymi, kad ankstyvajame tokių projektų etape galimybė užmegzti ryšių labai naudinga, ir svarbu ne tik galimos investicijos, bet ir bendravimas su daugiau žinančiais, jų patarimai. Gerų įspūdžių atsivežė ir UAB „Vittamed", Europoje ir JAV jau patentavę ir išbandę sukurtas neinvazinės smegenų fiziologinių parametrų stebėsenos technologijas. Šių konkurentų kol kas neturinčių technologijų startuojančiomis nebepavadinsi, jos jau žinomos pasaulinei neuromokslo bendruomenei.

Arminas Ragauskas, UAB „Vittamed" vadovas, pasakoja, kad žmonės, su kuriais teko susitikti Londone, bendrovei taip pat nėra nauji, tačiau antrą ar trečią sykį apie „Vittamed" technologijas išgirdusieji labiau pasitiki ir prieina drąsiau, o kai prieina, anot p. Ragausko, pokalbiai gali baigtis įvairiai - taip pat ir naudingais susitarimais.

Vis dėlto dar viena priežastis, kodėl JAV investicijų jau pritraukusi bendrovė vyko į Londoną, - tai siekis pristatyti ir pačią šalį.

„Mūsų tikslas ir ambicija patentuotą intelektinę nuosavybę laikyti Lietuvoje, kad čia būtų organizuota gamyba ir eksportas. Svarbu, kad Lietuvoje augtų aukštų technologijų pramonė ir BVP būtų geresnis nei yra šiandien", - sako jis.

Būtina skatinti

„Start-ups" konkurso organizatoriai ir dalyvių vertintojai teigia iš pradžių planavę išrinkti 3 bendroves, bet į Londoną vis dėlto nuspręsta vežti septynias. Į Londoną, be jau minėtų, taip pat vyko MSC (transporto ir darbų optimizavimo sistema), „Activesec" (mobilusis socialinis tinklas „Eskimi"), TOBEGPS (įrenginiai, skirti tiksliai žmogaus vietai nustatyti), „1clickfactory" (verslo valdymo sistemų atnaujinimo centras).

Jei ne pristatymui skirto laiko limitas - komisijos nariai sako mielai į dienos šviesą būtų ištraukę ir daugiau idėjų.

„Pirmą kartą juos parodėme tokiems žymiems investuotojams. Manau, kad Londone apskritai niekas nėra surinkęs vien tik savo šalies „startupų" ir Europos bei Amerikos žymių investuotojų po vienu stogu. Po konferencijos šie teigė, kad yra labai patenkinti lietuvių pristatymų kokybe. Kadangi šie žmonės dirba ne tik Europoje, bet ir Azijoje, Amerikoje, jie iš tiesų yra daug matę, tokius įvertinimus girdėti smagu", - sako įmones atrinkusios komisijos narė, „AlpinaSearch" steigėja Daiva Naravaitė.

Tačiau ji priduria, kad gera pradžia turi būti tęsiama, itin svarbu tokius projektus skatinti ir suteikti sąlygas šiems verslams ir idėjoms plėstis globaliai.

„Lietuvoje jiems trūksta patirties, žinojimo, kaip ne tik pritraukti investicijų, bet ir išsiplėsti už Lietuvos ribų. Gal dar nėra Lietuvoje esamos patirties, bet, esu tikra, - tai tik laiko klausimas. Tie žmonės, nebūtinai tik lietuvių kilmės, kurie žiūri į Lietuvą, domisi, manau, galės jiems padėti", - sako p. Naravaitė.

Tam pritaria ir p. Repečka. Pasak jo, pagrindinė Lietuvos problema yra būtent globalaus verslumo trūkumas. Juolab kad kurti įmones, pritraukti investicijų, sudominti rizikos kapitalo fondus šiandien Lietuvoje sąlygos itin geros.

„Visai neseniai, dar prieš metus, du trečdaliai vadybos studentų labiausiai norėjo dirbti valstybės įstaigose. Tai ne vadyba, tai - administravimas", - sako „Minatech" vadovas.

Jis įsitikinęs, kad tą verslumą būtina parodyti jau esamais pavyzdžiais, tokiais kaip „GetJar", jais esą ir reikia sekti. Rizikos kapitalo fondų jau yra, prieinamos ir struktūrinių fondų lėšos, reikia tik skatinti žmones kurti dėmesio vertus produktus.

„Jaunimas mano, kad geriausias būdas - emigruoti. Tai - laikinas sprendimas. Dabar Lietuvoje yra labai palankios sąlygos kurti įmones, į kurias galima investuoti, nes beveik nėra konkurencijos gauti finansavimą iš struktūrinių fondų. Tokių gerų sąlygų nė patys anglai neturi, jų šalyje konkurencija kur kas didesnė", - ragina jis.

Šaltinis Verslo žinios