2010 07 08
Lietuvos švyturys – Klaipėdos verslas
Klaipėdos apskrities smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės atsigavimo pagreičio dar neįgauna, o daugumos jų šiemet pagrindinis tikslas ir toliau lieka pastangos išgyventi. Nedrąsų optimizmą jaučia pavienės įmonės, daugiausia dirbančios ne vietinei rinkai ir susijusios su jūrų uostu. Šį pusmetį aukštyn šaunanti rodiklių kreivė teikia nemažai vilties. 
„Manau, kad pats sunkiausias laikotarpis jau praeityje, nedrąsių atsigavimo požymių yra", - sako Arvydas Kalnelis, „Danske" banko Klaipėdos skyriaus vadovas.
Klaipėdos apskrities smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) sudaro beveik 80% visų apskrityje veikiančių ūkio subjektų. Statistikos departamento duomenimis, daugiausia apskrityje išlieka besiverčiančių didmenine ir mažmenine prekyba (2.399), su nekilnojamuoju turtu, nuoma susijusių įmonių skaičius siekia 1.667. Taip pat nemažai dirba transporto ir saugojimo srityje (1.098).
Pernai SVV įmonių skaičius regione sumažėjo 216 ir šių metų pradžioje iš viso jų veikė 8.170.
Labiausiai per metus - 66 įmonėmis sumenko prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto sektorius, 64 bendrovėmis praretėjo statybininkų gretos. Sunkmetis apkarpė ir apdirbamąją gamybą, kur neliko 55 įmonių, krito 26 su nekilnojamuoju turtu, nuoma susiję ūkio subjektai, iš transporto veiklos buvo priverstos pasitraukti 24 įmonės. Nedarbas, Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužę beveik visose apskrities savivaldybėse ir rajonuose šiek tiek smuktelėjo - birželio pradžioje apskrityje nedarbas siekė 14,2% - 0,2% sumažėjo nei ankstesnį mėnesį. Didžiausias nedarbas išlieka Palangoje (15,9%) ir Skuode (15%), mažiausias - Neringoje, kur darbo šiuo metu neturi 5,6%. „Klaipėdos miestas, kaip ryškus apskrities verslo lyderis, tempia viso regiono ekonomiką ir kartu verslą. Svarbiausi jo maitintojai - uostas ir LEZ kuria darbo vietas ir padeda užsidirbti kitų apskrities rajonų verslininkams", - pažymi Viktoras Krolis, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius.
Uostas įkvepia
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skelbia, kad tiesiogiai su uosto veikla yra susijusios daugiau kaip 800 įmonių. Nurodoma, kad uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18% viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Tad kai kurie smulkiojo ir vidutinio verslo segmentai - ypač transporto, logistikos, ekspedijavimo, kitų paslaugų - savo atsitiesimą sieja ir su uosto rezultatais, kurių metinės prognozės yra optimistinės - 30 mln. t krova.
„Bendrai uosto pusmetis rodo augimą, tačiau per pastaruosius du mėnesius matome, kad tranzitas, arba vadinamasis reeksportas, krenta, tad daryti išvadas, kad jau tikrai jaučiamas atsigavimas, dar anksti. Tai panašu į pjūklo principą, kai pakilimą vėl keičia kritimas", - sako p. Krolis. Anot jo, atsigavimą jaučia tik pavienės SVV įmonės.
„Sausumos vežėjai turbūt pirmieji pajuto krizės smūgį, jų gretos praretėjo, bet visos stipriosios Klaipėdos įmonės išliko ir jau jaučiamas optimizmas. Geriausiai laikosi „šaldytuvininkai", turinys tentu aptrauktų puspriekabių. Apie atsigavimą galima spręsti ir iš sunkiojo transporto pardavėjų, kurie turi nemažai pardavimo sutarčių, pagyvėjimo", - teigia p. Kalnelis.
Patys vežėjai jau vis drąsiau kalba apie transporto priemonių parkų atnaujinimą ir plėtrą.
Džiugesnės nuotaikos tarp medienos ir baldų gamintojų, iš kurių pasigirsta žinių apie naujas sutartis, užsakymus metams.
„Tie, kurie dirba ne vietinei rinkai, atsigauna. Judėjimas jaučiasi medienos pramonės įmonėlėse, kurios savo veiklą sugeba susieti su Rytais, ypač Baltarusija", - sako Raimonda Laužikienė, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorė.
Užburtas ratas
Kol kas atsigavimo ženklų nerodo nekilnojamojo turto plėtotojai, statybų įmonės. Šiuo metu baigiamos anksčiau pradėtos daugiabučių statybos, tačiau butų pardavimas vangus, o nauji projektai yra užšaldyti. Didžiąją dalį įmonių, o ypač statybų, gamybos, slegia tarpusavio skolų našta, apyvartinių lėšų trūkumas, kuris taip pat neleidžia išjudėti. Įmonės nebegali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes reikalingos pažymos, kad neskolingos valstybės įmonių, savivaldybių, „Sodros" biudžetams. Dabar neskolingų įmonių - mažuma.
Viešbučiams striuka
Pajūrio viešbučiai ir maitinimo įstaigos patyrė skaudų vartojimo kritimą, daugelis jų merdi ar balansuoja ties riba. Pasikeitimų neišvengė pati rinka - keitėsi savininkai, kai kurios maitinimo įstaigos mažino patalpas. Pasibaigęs šildymo sezonas ir prasidėjusi vasara, anot p. Krolio, yra atokvėpis bežvelgiant į metų perspektyvą, bet kartu ir netikras verslo pagyvėjimas viešbučiams, kitoms viešojo sektoriaus įmonėms.
Naujokų nematyti
Dar ne taip seniai Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros duris varstė besidomintieji sąlygomis, kaip įkurti įmonę, dabar pasirengusi pagalbą suteikti įstaiga tokių klausimų nebesulaukia. Žinių, kad kurtųsi naujos įmonės, neturi ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, jie pabrėžia, kad vis dėlto SVV yra vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio raidai - naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui.
„Tikrai artimiausiu metu SVV įmonių niekas nesteigs. Manau, kad dauguma „sukris" ant kelių dienų verslo liudijimų, nes taip verstis bus gerokai pigiau. Tačiau dirbant su verslo liudijimais ganėtinai ribotos veiklos rūšys", - sako p. Laužikienė.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Klaipėdos apskrityje iš viso buvo įregistruotos 23 įmonės - 14 įmonių, papildė apgyvendinimo ir maitinimo sektorių, o dujų, elektros, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo bendrovių padaugėjo devyniomis.
Šaltinis "Verslo žinios"