2009 12 16
Inovacijos laivų statybos pramonės sektoriuje
Jūrinių regionų ekonomikoje svarbų vaidmenį atlieka laivų statybos ir remonto įmonės, kartu su įrangos gamintojų ir techninės priežiūros paslaugų tiekėjais. Per pastaruosius metus pasaulyje įsivyravo naujos technologijos laivų statybos pramonėje. Kokia situacija Lietuvoje, Klaipėdoje?
Dar prieš stojant į ES, Europos komisijos užsakymu atliktoje būsimųjų narių laivų statybos ir remonto sektorių studijoje buvo pažymėta, kad Lietuvos „Baltijos" laivų statyklos technologinis lygis siekia 3,5 (5 lygiai iš viso). Vėliau „Baltijos" laivų statykla nemažai investavo į technologijas, tobulino darbo organizavimo metodus, todėl šiandieninis jų lygis neabejotinai siakia daugiau nei 4 - teigia doc.dr. R.Mickevičienė.
Aukštą „Baltijos" laivų statyklos technologinį lygį patvirtina ir „Baltijos" laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistė Živilė Venčkauskaitė, kuri teigia, kad „Baltijos" laivų statykla yra moderni ir šiuolaikiška laivų statykla, puikiai konkuruojanti su Vakarų Europos laivų statyklomis. Nuo 1997 m. kasmet, vidutiniškai po 10 mln. litų, „Baltijos" laivų statykla skiria pastatų bei įrangos atnaujinimui, įmonės modernizavimui.
„Vakarų laivų gamykla" taip pat nestovi vietoje, pasak AB „Vakarų laivų gamykla" įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovo Žydrūno Stasyčio, AB „Vakarų laivų gamykla" (VLG) įmonių grupėje vystomi techniškai unikalūs laivų statybos ir remonto projektai, kurie reikalauja itin aukštos darbuotojų kvalifikacijos. Šiais metais AB „Vakarų laivų gamykla" pastatė pasikeliantį laivą „WindLiftI", kuris statys ir aptarnaus vėjų jėgainių parką Šiaurės jūroje. Šis projektas unikalus visais proporcijų, naudojamos technikos ir technologiniais parametrais. Pastatyto laivo „WindLiftI" statyboje dalyvavo per 600 specialistų iš įvairių pasaulio šalių. Kartu su VLG grupės įmonėmis prie projekto dirbo ir apie 30 subrangovų kompanijų. Tai vienas pirmųjų tokio tipo laivų Europos laivų statybos istorijoje, kuris, neabejotinai yra ir didžiausias projektas per visą įmonės gyvavimo laikotarpį. Šiais metais AB „Vakarų laivų gamykla" taip pat pastatė ir unikalią transformatorinę platformą. Vėjo jėgainių parko pagaminta elektros srovė jūriniais kabeliais bus perduodama į transformatorinę platformą, kurioje kintama jėgainių srovė bus keičiama į pastovią ir perduodama į elektros-energetinę sistemą. „AB „Vakarų laivų gamykla" įmonių grupė sėkmingai įsitvirtino keltų, daugiafunkcinių ir ofšorinei rinkai skirtų laivų statybos versle, tvirtai išsikovojo laivų remonto rinkoje savo dalį. „Tai įpareigoja vystyti inovatyvias technologijas, užtikrinti aukštą atliekamų darbų kokybę" - teigia Ž.Stasytis.
Išties džiugu, kad šių įmonių technologinis lygis auga, bet iš kitos pusės neramina tai, kad tiek viena, tiek kita įmonė savo technologinį lygį kelia investuodamos į naujas technologijas iš užsienio, vangiai vyksta bendradarbiavimas su Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetu ir kitais mokslo atstovais. Su tuo sutinka AB „Vakarų laivų gamykla" įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovas Ž. Stasytis: „AB „Vakarų laivų gamykla" įmonių grupė bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu bei kitomis mokymo įstaigomis. Deja, itin glaudaus bendradarbiavimo tarp šalių nėra". Dalinai pritaria ir „Baltijos" laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistė Ž. Venčkauskaitė, teigdama, kad niekada neatsisako padėti universitetui, studentams suteikia galimybę atlikti praktiką, moksliniams darbams pateikia reikalingą medžiagą. Nemažai daliai gabių jaunuolių, baigusių Jūrų technikos fakultetą, įmonė tampa darbdaviu.
Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanė doc.dr. R.Mickevičienė patvirtina, kad su visais palaiko gerus ryšius, siunčia studentus praktikoms, atlieka baigiamųjų darbų eksperimentus ir pan. KU JTF (Jūrų technikos fakultetas) taip pat yra asocijuotas Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos LLSRA narys, ir tokiu būdu netiesiogiai gali prisidėti prie laivų statybos įmonių veiklos. JTF padrąsinta, 2006 m. LSRA pasiryžo dalyvauti pirmajame savo mokslinių tyrimų projekte BP6 EUROMIND. Naujajame BP7 projekte, skirtame technologijų perdavimui MVĮ statykloms, LLSRA sutiko dalyvauti jau neabejodama. Savo ruožtu, JTF atstovai tikisi dalyvauti naujausių technologijų demonstravimo seminaruose, kad galėtų perteikti naują patirtį studentams - būsimiems laivų statybos ir remonto įmonių darbuotojams. Doc.dr. R.Mickevičienė pamini ir tai, kad JTF gauna materialinę paramą iš LLSRA narių, mat jų dėka studentai gali mokytis atnaujintose laboratorijose, auditorijose, naudotis specialiomis laivų automatizuoto projektavimo programomis ir pan.
2005 - 2009 m. JTF įgyvendindamas mokslinių tyrimų programą „Šiuolaikinių technologijų kūrimas ir diegimas, siekiant padidinti Lietuvos jūrinio komplekso ir pajūrio regiono pramonės įmonių tarptautinį konkurencingumą", laivų statybos sektoriui atliko tokius darbus, kaip laivų statyklų technologinio lygio nustatymą, suvirinimo technologijų analizę, laivų korpuso plieno korozinio dilimo priklausomybę nuo laivo tipo, amžiaus tyrimus ir pan. Buvo nemažai darbų, skirtų laivų projektavimo optimizavimui, laivybos ekonomikai, bet jie tiesiogiai naudos LS neatnešė. Pasak doc.dr. R.Mickevičienės, JTF mokslininkai atsiskaito už mokslinę produkciją rašydami straipsnius, monografijas, dalyvaudami MTEP projektuose, o tiesioginė nauda pramonei nėra atskirai matuojama.
Būtina paminėti ir tai, kad laivų statybos ir remonto įmonės Lietuvoje negali pretenduoti į ES Struktūrinių fondų 2007-2013 m. paramą. Šis sektorius yra neremtinų veiklų sąraše, todėl tik galima spėti, kaip pakiltų Lietuvoje esančių laivų statyklų ir remonto įmonių technologinis lygis esant šiai struktūrinei paramai. Kitas atviras klausimas, kaip pasikeistų šių įmonių veiklos rezultatai, jei jos aktyviau bendradarbiautų su čia, vietoje, esančiais mokslo atstovais, universitetais.
Šaltinis Erika Zavackienė
Visą straipsnį rasite čia.