Sausio 21 d. Rygoje vyko Baltijos šalių kūrybinių industrijų atstovų susitikimas
„KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS BALTIJOS ŠALYSE"
Sausio 21 d. Rygoje vyko Baltijos šalių kūrybinių industrijų atstovų susitikimas, organizuotas Šiaurės Ministrų Tarybos biuro Latvijoje. Tokie Baltijos šalių kultūros ministerijų ir kitų už kūrybines industrijas (KI) atsakingų institucijų, siekiančių plėtoti praktines diskusijas apie šios srities politikos planus ir jų įgyvendinimą Latvijoje, Lietuvoje bei Estijoje, susitikimai rengiami nuo 2007 metų. Lietuvos delegaciją sudarė Kultūros ministerijos atsakingieji darbuotojai, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KiK) bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) atstovai. Pastarajai tai buvo naudinga pamoka - besidairant geros praktikos į tolimiausius CITIES partnerystės tinklo Europos narius, neįvertinama geriausiai pritaikoma artimiausių kaimynų - latvių ir estų - patirtis šioje srityje.
Lietuvoje KI samprata ir politika iki šiol yra tokios stadijos, jog net lygiuotis į kaimynus estus gali būti keblu, jau nekalbant apie senosios Europos šalis. Kol mes vis dar klaidžiojame tarp menininkų rėmimo ir kūrybos verslų skatinimo formų bei sąvokų, dėdami tarp jų lygybės ženklą, kaimyninių šalių politikai vienu iš rinkiminių programų šūkių pasirinko KI rėmimą. Mes kultūros programomis remiame menininkų eksperimentus ir saviraišką, vadindami tai jų „verslumo" skatinimu, na, o kaimynai planuoja, koks modelis geriausiai tiktų bendrai Baltijos KI struktūrai sukurti. Kūrybinių industrijų sritis išties labai plati: privačios įmonės, NVO, viešosios agentūros, universitetai, individualūs menininkai, todėl paramos modeliai priklausomi nuo tarp-sektorinės politikos ir sąveikauja su kitais verslais, kultūra, edukacijos paramos instrumentais. Susitikimo metu buvo praktiškai pademonstruota, kokiais būdais remiamas kūrybos verslumas (kūrybinė anterprenerystė) Rygoje ir Taline, kuriuose veikia po vieną specializuotą kūrybinį inkubatorių („Talino kūrybinis inkubatorius" ir Rygos inkubatorius „Andrejsala") pagal sėkmingai pritaikytą Europos (daugiausia britišką) patirtį. Visą renginį vedusi Latvijos kultūros ministrė Sarmitė Elertė parodė išskirtinį ir nuoširdų susidomėjimą kūrybos industrijų sektoriumi. Susitikime dalyvavo ir Latvijos ūkio ministras Artis Kampars, išreiškęs valią bendradarbiauti su kultūros atstovais ir vertinantis kūrybinių industrijų ekonominį bei technologinį aspektą.
Kaimynams jau nebereikia įrodinėti svaraus Kūrybinių industrijų indėlio ekonomikai - KI sudaro 3 procentus bendrojo vidaus produkto Estijoje, daugiau negu bet kurio kito ekonomikos sektoriaus dalis, įskaitant energetiką ar finansinį tarpininkavimą. Daug puikių sektoriaus rėmimo ir palaikymo iniciatyvų paskatino sėkmės istorijų gimimą Estijoje nuo 2003 m. Šalyje buvo įkurti šiuolaikiniai dizaino, architektūros ir muzikos centrai, Taline nuo 2004-ųjų veikia 1100 kv. m „Creative incubator" (www.esa.ee). Tai yra vienas iš trijų šio miesto verslo inkubatorių, skirtas daugiausia kūrybiniams pradedantiems verslams ir taikomiesiems menams. Čia įsikūrė daugiau nei 40 architektūros, fotografijos, vaizdo, filmų, dizaino, atlikėjų menų, IT, leidybos ir spaudos, amatų, juvelyrikos, rūbų dizainerių, stiklo meno, muzikos, reklamos ir kitų sričių įmonių. Dažniausia nuomojamų patalpų forma - nedidelės atskiros studijos po 10-16 kv. m.
Pagrindinis inkubatoriaus rezidentų veiklos panašumas - produktai ir paslaugos kuriami pagal verslo modelį, naudojantis bendromis lengvatinėmis paslaugomis, kurias subsidijuoja Talino savivaldybė. Visų inkubatorių esmė ta, kad ten veikiantys verslai turi galimybę klasterizuotis, t. y. bendradarbiauti konkuruodami ir siekdami bendrų tikslų ar pasinaudodami vienas kito patirtimi. Vyraujančios Talino inkubatoriuje veiklos - kūrybinio verslo, ne meninės. Tačiau menas, kaip teigia jų kultūros ministrė S. Elertė, - įkvėpimo šaltinis kitiems inkubatoriaus nariams. Pripažįstama, kad kultūros ir kūrybos rinkos dalyvius reikia remti visose vertės grandinės dalyse („value chain" požiūris), pvz., remti ne tik leidėjus, kaip pasitaiko dažniausiai, bet ir rašytojus. Parama verslui ir kūrėjui turėtų būti susieta, paremta bendra schema.
Talino kūrybinis inkubatorius veikia pagal tris paslaugų modelius: pasirengimo inkubatoriui paslaugos (pre-incubator), inkubatoriaus paslaugos ir komercinė patalpų nuoma. Pasirengimo metu kandidatai priimami 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui, kurio metu yra analizuojama pradinė verslo idėja, pretendentai konsultuojami, mokomi verslo pagrindų, padedama suformuoti jų verslo strategiją ir patiems parengti verslo planą - tai yra privaloma sąlyga tapti inkubatoriaus nariu. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, inkubatoriaus lengvatinės paslaugos siūlomos 2 metų laikotarpiui (su galimybe pratęsti dar metams). Nariams teikiamos bendros rinkodaros paslaugos, specializuotos konsultacijos, asmeninės verslo, skambučių centro, sekretorės ir e. biuro paslaugos, teikiama pagalba rengiant paraiškas subsidijoms gauti ir ieškant finansavimo. Pasibaigus inkubavimo fazei, sėkmingai augančios įmonės gali ir toliau nuomotis patalpas rinkos kainomis bei naudotis sinergijos efektu būdamos kartu su kitomis panašaus profilio bendrovėmis. Estijoje netgi sukurta organizacija „Creative Estonia" - tokias turi visos skandinavų, Didžiosios Britanijos ir kai kurios kitos ES šalys. Per šią organizaciją vyksta inkubatoriaus ir viso kūrybinio sektoriaus palaikymas, stengiantis patenkinti „iš apačios" kylančius poreikius, t. y. renkami pasiūlymai veikloms ir projektams iš kūrybinio sektoriaus atstovų, sudaromas poreikių sąrašas ir ieškoma galimybių padėti tai įgyvendinti. Estijos politikų rinkiminėse programose kūrybinės industrijos yra tarp svarbiausių prioritetų. Kūrybinių įmonių veiklą koordinuoja „Enterprise Estonia" (turime ir mes analogiško pavadinimo įstaigą, reorganizuotą iš LEPA, - „Enterprise Lithuania"). Jų koncepcija, skirta kūrybinėms industrijoms, skamba taip: „enterpreneuship versus cultural policy", o veikla vyksta dviem kryptimis: remiamas kultūrinių bendruomenių verslumas ir skatinamas tradicinio verslo kūrybiškumas. Visas modelis sukurtas kaip gerai veikiantis tarp-sektorinio bendradarbiavimo pavyzdys. Kita verslo paramos infrastruktūra - Verslo rėmimo ir kredito vadybos fondas („Business Support and Credit Management Foundation", ESA) - padeda augti naujiems Talino verslams.
Vienintelis Latvijoje Rygos specializuotas kūrybinis inkubatorius „Andrejsala" neturi tokio struktūrinio ir finansinio palaikymo kaip estų. Rygos uosto teritorijoje tam pritaikytas gamybinis pastatas yra tik iš dalies renovuotas, tačiau jo neaukštos administravimo išlaidos leidžia siūlyti lengvatinę nuomą rezidentams. Nedidelės įmonės gamina tradicinius kūrybinius produktus, tačiau atkaklios inovacijų paieškos rezultatai akivaizdūs - naudojamos naujesnės technologijos, medžiagos, nauji pardavimo būdai, veiklos organizavimo formos bei kita inspiruoja nestovėti vietoje, o ieškoti galimybių globalioje rinkoje. Kelių darbuotojų administracijos komanda už simbolinį mokestį rezidentams teikia tik reklamos paslaugas: rinkodaros, interneto svetainių bei gaminių prototipų kūrimo. Išankstinis reikalavimas rezidentams prieš sudarant nuomos sutartį - būtini verslo pagrindų mokymai, kuriuos jie turi būti išklausę tokias paslaugas teikiančiose specializuotose institucijose ir parengę verslo planą, - pats inkubatorius konsultacinių paslaugų neteikia. Rezidentai negali būti daugiau nei dvejus metus veikiančios įmonės. Inkubatoriuje, be įvairaus dydžio studijų-biurų tipo patalpų, šiuo metu įrengiama bendra erdvė renginiams, veikia profesionali fotostudija, yra nedidelė konferencijų salė.
Menininkai Rygoje (Latvijos šiuolaikinio meno centras) sėkmingai įgyvendina kitokio tipo rėmimo programą - „Brigada" („Mobilios kultūros komandos"), kuri inovatyviai bando išspręsti tokias problemas: profesionalių menininkų ir amatininkų pajamų sumažėjimą bei miesto urbanistinės aplinkos degradaciją. Užpildydami tuščias Rygos komercines erdves kūrybine ir socialiai atsakinga veikla bei meniniu turiniu, kultūrininkai siūlo įvairiausias iniciatyvas, su bendruomene kuria socialinius tinklus. Drauge patikrinamos šių idėjų galimybės virsti smulkiuoju verslu - jau 12 iniciatyvų mieste gavo tolesnį finansavimą. Visą programą remia Sorošo fondas, Latvijos bankai, miesto savivaldybė, Rygos ekonomikos mokykla. „Brigados" programa yra gražus skirtingų sektorių ir institucijų bendradarbiavimo pavyzdys.
Panašus prieš keletą metų KEPA pradėtas plėtoti projektas Klaipėdos mieste buvo „užmigdytas" amžinu miegu savivaldybės politikų, greičiausiai ir tų, kurių rinkiminėse programose dabar puikuojasi prioritetas remti smulkųjį verslą. Klaipėdos senamiesčio gaivinimo kūrybinėmis veiklomis projekto finansavimas buvo atmestas net neįsigilinus į esmę ar teigiamą jo poveikį. Išankstinės nuostatos prieš smulkiojo verslo rėmimą yra lengviausias būdas išlaikyti nusistovėjusias tradicijas palaikyti stambųjį verslą ir tradicinę pramonę.
Kūrybinių industrijų srityje Lietuvoje kaip visada ieškota „savito" kelio. Prieš ketvertą metų Ūkio ministerijos pradėta įgyvendinti menų inkubatorių programa („Asistentas 2") skyrė lėšų 9 inkubatoriams Lietuvoje, iš kurių net 4 Vilniuje (kaip ir dera didmiesčiui, visi jie - specializuotos pakraipos). Problema ta, kad norint teigti, jog bus sukurtas inkubatorius, o ne tradicinė kultūros įstaiga ar tiesiog biurų pastatas, būtina numatyti įprastas inkubatoriams lengvatines paslaugas ir siekti tokioms verslo paramos struktūroms būdingo rezultato - ekonominio efekto iš įmonių kūrimo ir verslumo skatinimo. Visi gretutiniai tikslai galimi ir pageidautini esant resursams bei galimybėms, t. y. kultūrinių renginių organizavimas, bendruomenės meniškumo ugdymas, meninė edukacija ir pan.
Lietuva neturi kuo pasigirti kūrybinių industrijų politikų ar paramos srityje. Nėra nė vienos institucijos ar ministerijos, realiai koordinuojančios šio sektoriaus raidą, jau nekalbant apie jų dialogą. Ūkio ministerijos vykdoma programa, remianti 9 menų inkubatorių įrengimą Lietuvoje (vienas iš jų Klaipėdoje, buvusiame tabako fabrike), neturi parengusi būsimų veiklų strategijos ar rėmimo programos. Menų inkubatorių projektų įgyvendintojai kiekvienas savo valtelėje bus tiesiog atstumti nuo kranto ir paleisti į atvirus vandenis išgyventi... Esant tokioms aplinkybėms sunku tikėtis įgyvendinti susitikimo Rygoje metu siūlytą idėją dėl bendros visų Baltijos šalių kūrybinių industrijų politikos ir bendro atstovavimo ES forumuose.
Ištraukas iš Latvijos kultūros ministrės pristatyto Rygos kūrybinio inkubatoriaus „Andrejsala" ("Idėjų sala") rasite nuotraukų galerijoje.
Raimonda Laužikienė